VšĮ Trakų švietimo centras
Akreditacijos pažymėjimas Nr.IVP-36

Publikuota: 2018-05-06 | Autorius: Nijolė Lisevičienė

Įgyvendinant projektą, turėjome galimybę aktyviai dirbančius neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje pakviesti vykti į stažuotę kaimyninėje šalyje – Rygoje ir pasisemti gerosios patirties. Vykti pakvietėme Trakų suaugusiųjų mokymo centro, Trakų globos ir socialinių paslaugų centro, Trakų viešosios bibliotekos atstovus, kuriuos atstovavo Loreta Ruškevičiūtė, Daiva Gribauskienė, Virginija Narkevičienė, Inesa Židonytė, Daiva Klimienė ir mūsų centro metodininkė Danute Vizmanaite.

Stažuotės metu delegacija lankėsi Dūmoje (savivaldybėje), Dūmos gerovės departamente, Rygos lietuvių mokykloje, Rygos aktyvių senjorų aljanso ,,Rasa‘‘ buveinėje, Nacionalinėje bibliotekoje, susitikta su Latvijos suaugusiųjų švietimo sąjungos pirmininke Iluta Krūmina.

Rygos Dūmos gerovės departamente priėmė Ervins Alksnis, Rygos Dūmos gerovės departamento socialinio skyriaus vedėjas ir Marina Filipova - Rygos Dūmos gerovės departamento socialinio skyriaus vedėjo pavaduotoja. Šiam skyriui, jo darbuotojams priklauso pažeidžiamiausi gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, kuriems stinga lėšų bei motyvacijos mokytis.

Sektina praktika – kursai smurtautojams, kuriuos veda psichologai. Mokami ar ne, priklauso nuo pajamų. Parengti ir asistentai, jiems skirta nemažai etatų. Jie padeda neįgaliesiems išsispręsti buitinius klausimus, taip pat talkina savarankiškai gyvenantiems jauniems žmonėms iš vaikų globos namų ir t.t. Gerovės departamentas yra parengęs poreikių vertinimo sistemą APSIS. Jei socialinius poreikius norėdami įvertinti dokumentus rinkdavo socialiniai darbuotojai mėnesį ir neišvengdavo asmeniškumų, tai dabar, naudojantis šia sistema – paslaugos klientą pasiekia per 1 dieną, o kartais ir anksčiau. Šiam darbui atlikti darbuotojų sumažėjo dešimteriopai. Taip pat įdiegta elektroninė darbuotojų atskaitomybės sistema.

Suaugusiųjų mokymui gerovės departamentas skiria didelį dėmesį mokymuisi. Nuolat vyksta darbuotojų mokymai įvairiom temom: komandos formavimo, kalbų, darbo su naujai įdiegtom programom, dalykinėm socialinėm temom ir t.t. Į klausimą, kaip į suaugusiųjų mokymą įtraukiami departamento klientai, gautas nevienareikšmis atsakymas: pirma – tai sunkus darbas, nes asmenys nemotyvuoti mokytis, dažnai nieko nenorintys, o antra – tai daroma ES projektų dėka. Pirmu atveju yra siekis kuo anksčiau įtraukti/grąžinti jaunus žmones į mokymąsi, nepaleidžiant jų į gyvenimą be jokios specialybės. Bet ir įgiję profesinį išsilavinimą, neretai socialiai pažeidžiami asmenys neįsidarbina ir tampa pašalpų gavėjais. Antru atveju, socialiniai darbuotojai dirbdami su šeimomis ir matydami tai, kas trukdo jiems gyventi pilnavertį gyvenimą, rengia projektus, kurių dėka moko net ir elementarių dalykų: kaip tvarkyti savo buitį; planuoti šeimos pajamas ir išlaidas; kaip prižiūrėti vaiką jam gimus; kaip drausminti vaikus be muštro; kaip suvaldyti pyktį ir nesmurtauti; krizės ir jų įveikimo būdai ir t.t.

Rygos Lietuvių vidurinėje mokykloje stažuotės dalyvius sutiko direktorės pavaduotoja ugdymui - Daiva Isakienė.

Pavaduotoja džiaugiasi pedagogų kolektyvu, kurio pasiekti rezultatai stulbina – mokykla pagal moksleivių pasiekimus yra 20 Latvijoje. Pavaduotoja supažindino su Latvijos švietimo sistema bei kvalifikacijos tobulinimu. Pedagogai kelia kvalifikaciją tiek švietimo centruose, tiek ir aukštųjų mokyklų kursuose. Pasiekimams didžiausią įtaką turi mokytojų bendras kolektyvinis darbas, sutelktumas ir dalijimasis viskuo – tiek sėkmėmis, tiek ir nesėkmėmis. Pedagogas ne individualiai dirbantis ir siekiantis tam tikro dalyko rezultatų, o komandos narys, savo darbą ir siekius derinantis su kitais pedagogais bei padedantis kitiems. Tai mokykloje jaučiasi. Tėvų švietimas vykdomas dviem kryptim – tai dalykinis, kuris vykdomas tėvų susirinkimų metu ir kultūrinis – kai ekskursijų, renginių, bendrų akcijų metu ugdoma bendrystė ir tobulėjama. Lietuvių bendruomenė Latvijoje yra stipri ir tai didelė pagalba mokyklai. Jos dėka visų klasių moksleiviai kasmet apsilanko Lietuvoje, dalyvauja stovyklose, edukacijose.

Rygos aktyvių senjorų aljansas ,,Rasa‘‘ valdyba, vadovaujama Terezijos Mackare mielai papasakojo apie savo džiaugsmus ir rūpesčius.

Aljansui 8 metai. Šūkis - ,,Gyvenk su džiaugsmu‘‘. Aljanso nariais yra daugiau nei 1500 pagyvenusių Rygos miesto žmonių. Dviejose miesto vietose savivaldybė aljansui yra suteikusi patalpas. Patalpos nėra mažos, turi po dvi klases, kurių viena aprūpinta kompiuterine įranga. Telekomas neatlygintinai leidžia naudotis internetu. Artėjant Latvijos 100-mečiui, Aljansas išleido Tautos knygą, kurią pildo Latvijos gyventojai, papasakodami savo gyvenimo istoriją, kuri yra neatsiejama nuo šalies. Užpildę ar pateikę raštu, gauna šimtmečiui skirtą knygos skirtuką. Taip pat šiam jubiliejui yra nutapytas paveikslas, kuriame prezidento ir visų ministrų parašai. Tai lyg ir įsipareigojimas remti Aljansą. Paveikslas bus perduotas muziejui. Kokias veiklas vykdo Aljanso nariai? Nemažai jų lanko Vaikų priežiūros ikimokykliniame ugdyme 40 val. kursus, ir juos baigę dirba auklėmis. Mokosi darbo saugos, IT, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų, netrukus bus ir latvių kalbos kursai. Nemažai ir įvairių mokymų vyksta svekatinimo srityje. Tai ir mankštos, šokiai, praktiniai užsiėmimai. Labai mėgstami mezgimo, dekupažo, foto, karoliukų vėrimo, papuošalų gamybos ir kiti būreliai. Yra nemažai meno kolektyvų. Švenčia gatvių šventes.

Ką naujo ir įdomaus sužinojome? Patinka, kad senjorai lankosi Vaikų globos namuose ir padirba su vaikais. Paplitusi savanorystė, ko mums reikia mokytis. Dirba visuomeniniais patarėjais. Dar patiko, kad mokosi neretai senjorai kartu su jaunimu.

Apsilankėme ir Latvijos nacionalinėje bibliotekoje. Pastatas, įsikūręs ant Dauguvos upės kranto, pastato forma primena krištolo kalną, o biblioteka vadinama „Šviesos pilimi“, 40 000 kv.m ploto pastate įrengta tūkstančio vietų skaitykla, archyvas talpinantis net 4,2 mln. knygų, restoranas, konferencijų ir parodų centras. Nacionalinėje bibliotekoje dirba 400 darbuotojų. Erdvės pritaikytos ir individualiam darbui ir grupėms. Bibliotekoje visos paslaugos prieinamos žmonėms, kurie turi judėjimo negalią ar regėjimo sutrikimus. Ar¬chi¬tek¬to Gu¬na¬ro Bir¬ker¬to su¬pro¬jek¬tuo¬ta len¬ty¬na, aukš¬čiu pri¬lyg¬s¬tanti pen¬kiaaukš¬čiui na¬mui, tai vieta dovanotoms knygoms. Viena iš pirmųjų padovanotų knygų - XIX amžiuje Sankt Peterburge išleista Biblija. Visose šiose lentynose talpinama per 22 tūkstančius knygų. Įdomu tai, jog skaitytojų erdvės įrengtos taip, kad jose atsiveria nuostabūs Rygos senamiesčio vaizdai.

Įrengta moderni audiovizualinė įranga. Skaitytojo bilietas yra nemokamas, bet knygos yra skaitomos neišsinešant į namus.

Susitikta ir su Latvijos suaugusiųjų švietimo sąjungos pirmininke Iluta Krūmina. Latvijos suaugusiųjų švietimo sąjunga įkurta prie Švietimo ministerijos 1993 metais. Sąjungos akiratyje – tiek formalus, tiek ir neformalus suaugusiųjų mokymas. 2010 –aisiais sąjunga buvo išsikėlusi tikslą kiekvienoje savivaldybėje įsteigti po švietimo centrą, bet tai nebuvo pilnai pasiekta. Šiuo metu yra stiprūs 5 švietimo centrai. Tai viešosios įstaigos, finansuojamos savivaldybių ir užsidirbančios pačios. Dar yra švietimo centrai, veikiantys prie aukštųjų mokyklų, kurių funkcijos ir patys mokymai yra skirtingi nuo savivaldybinių centrų ir daugiau dėmesio skiriantys persikvalifikavimui, tęstiniam mokymuisi, ilgalaikiam mokymuisi. Kadangi nemažai žemės ūkyje rengiama įvairių edukacijų vaikams, tai prie Žemės ūkio ministerijos yra žvietimo centras, kur mokomi ūkininkai rengti edukacines programas, suteikama jiems pedagoginių/ psichologinių žinių. Šalyje yra net keli sertifikavimo centrai, įvertinantys neformaliai ar savišvietos būdu įgytas žinias, kurias įvertinus išduodama pažyma apie įgytas kompetencijas ir tai užskaitoma besimokantiesiems.

Sąjunga 2012-2013 metais atliko apklausą ir analizavo neformalaus švietimo situaciją šalyje. Suaugusieji kaip dažniausiai jų vartojamą mokymosi formą nurodo savarankišką mokymąsi. Prie savarankiško mokymosi nurodomas mokymasis iš knygų, interneto, draugų, radijo, vaizdo ir garso įrašų, lankymosi muziejuose, dalyvaujant ekskursijose. Po to seka suaugusiems skirti kursai, paskaitos, konferencijos ar užsiėmimai, susiję su pomėgiais ar gyvenimo būdu (užsienio kalbų, sporto, vairavimo, muzikos, choro, šokio, sveikos gyvensenos, darbo su kompiuteriu ir kt. kursai).

Sekanti populiari mokymosi forma -mokymasis darbovietės organizuotuose kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo kursuose, mokymuose, stažuotėse, seminaruose, siekiant persikvalifikuoti ar tobulinti savo kvalifikaciją. Verslas, ypač stambus, skiria pakankamai lėšų darbuotojų kvalifikacijai, mokymams. Pagrindiniai mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo motyvai Latvijoje yra tiesiogiai nesusiję su darbu ar karjeros galimybėmis. Apžvelgiant priežastis, lėmusias tai, kad suaugusieji mokosi, nurodoma, kad ,,norėjo patobulinti savo darbo įgūdžius‘‘, „norėjo pagilinti savo žinias ir/ ar gebėjimus bei „norėjo įgyti žinių ir gebėjimų, naudingų kasdieniame gyvenime, tobulėti, plėsti akiratį“.

Šalyje suaugusiųjų tarpe menkai išvystytas nuotolinis mokymas, veikia vakarinės mokyklos, kurias lankyti dirbantiems ir turintiems vaikų yra sudėtinga.

Šiuo metu vien Rygos mieste veikia virš 6 tūkstančių įvairių kursų: piešimo, maisto gamybos, sporto, jogos ir t.t. Visi jie mokami. Suprantama, kad po sunkaus ir įtempto darbo, svarbu rasti laiko ir lėšų pomėgiams, relaksacijai. Bet šalyje neišspręsta problema – kas padės nelaimingam žmogui? Net psichologo konsultacijų nemokamų sunku gauti... Valstybė labai remia profesijas, - teigia Iluta, bet užduotis kurią dabar bandoma spręsti, - tai sukurti sistemą tokią, kurioje kiekvienas žmogus rastų vietą, galimybę mokytis, tobulėti. Labai geras buvo įgyvendintas ES projektas, kurio dėka parengti karjeros specialistai. Pasibaigė projektas ir – skylė. Jų trūksta visiems: darbo biržoms, mokykloms, įvairioms tarnyboms... Vieno jau išmokome – sako Iluta,- šalies projektai rengiami ne visai šaliai, o regionams. Juk svarbiausia matyti žmogų, jo problemą, o po to spręsti.

Pirmininkė mano, kad šalyje sparčiai vyksta interneto plėtra, mokomasi anglų kalbos, bet mano, kad neturėtų būti visiškai nemokamų kalbų mokymų ir bent trečdalį turėtų sumokėti patys besimokantieji. Tai disciplinuotų, keistų požiūrį.

Iluta paminėjo projektą, kurio dėka savivaldybėse buvo įsteigti suaugusiųjų švietimo koordinatoriai, bet pasibaigus projektui yra išlikę tik 10 koordinatorių ir tai labai blogai, nes kažkas vyksta, bet kas ir ko reikia – nieks nežino, nekoordinuoja. Taip pat apgailestauja, kad sunkiai kelią skiriasi EPALE.

D. Vizmanaitės nuotraukose – stažuotės Rygoje akimirkos.