VšĮ Trakų švietimo centras
Akreditacijos pažymėjimas Nr.092

Publikuota: 2015-03-17 | Autorius: Daiva Prakapaitė

Kasmet vasaromis retėjančias bedarbių gretas papildo studijų baigimo diplomus įgiję aukštųjų mokyklų absolventai. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vadovė Jūratė Baublienė ,,Vakaro žinioms‘‘ (2014-07-02) pateikė įspūdingus skaičius: teritorinėse darbo biržose užsiregistravo apie 3,5 tūkstančių aukštųjų mokyklų absolventų, kurių net 62 procentai – baigę universitetus. O labiausiai Lietuvoje ieškoma pardavimo vadybininkų, buhalterių, informacinių tecnologijų ir ryšių sistemų specialistų.

Kodėl jauni žmonės darbo rinkoje neranda sau vietos? To su moksleiviais paklausėme Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentą dr. Romą Prakapą.

,,Atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai sudėtinga. Priežasčių čia gali būti itin daug. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis svarbius veiksnius. Pirmiausia, neretai susiduriama su situacija, kuomet jaunas žmogus baigdamas studijas pasako, kad net neketina imtis tos veiklos, ką keletą metų studijavo. Neretai argumentuojama, kad jo netenkina esamas darbo rinkoje darbo užmokestis, socialinės garantijos ir pan. Šalia to, būna situacijų, kuomet tik baigęs studijas žmogus galutinai suvokia, kad pasirinktas kelias – ne jam. Dažnai dėl asmeninių motyvų.

Kodėl taip nutinka? Atsakymas gali būti vienas – neprofesionaliai atliekamas profesinis informavimas ir nekokybiškas profesinis vyresniųjų klasių mokinių konsultavimas. Neretai pasiduodama bendrai visuomeninei nuomonei apie tariamai „geresnes“ profesijas, mokyklas ir t.t. Kai kada taip atsitikti dali dėl pernelyg trafaretiško požiūrio į konsultavimąsi, nepasidomėjimą profesijų poreikiu bei galimybėmis ten kur gyveni ar ketini gyventi ir pan. Juk akivaizdu, kad norint profesionaliai padėti besirenkančiam savo profesinės veiklos kelią, būtina ne tik pažinti save, įvertinti savo gebėjimus ir polinkius, bet ir orientuotis supančioje aplinkoje, elementariai galima susipažinti su savo savivaldybės, regiono veiklos specifika, strateginėmis kryptimis ir panašiai‘‘- tokią nuomonę išsakė docentas R. Prakapas.

Kokių profesijų darbuotojai reikalingi Trakams? – klausimas Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei.

Trakai – unikalūs savo gamta, istorija. Esame traukos centru viso pasaulio turistams. Dėkinga mūsų geografinė padėtis, nes šalia sostinė, o didmiestyje visada daugiau darbo vietų, didesnis profesijų pasirinkimas. Galvodami apie tai, ko trūksta miestui, galime drąsiai atsakyti, kad turizmo lankomų objektų, edukacinių programų, viešbučių. Turime stengtis, kad Trakus aplankytų vis daugiau ir daugiau nevienadienių turistų, vyktų tarptautinės konferencijos, kultūriniai renginiai. Jei statistiniai duomenys rodo, kad trūksta šalyje pardavimo vadybininkų, tai Trakams – kvalifikuotų turizmo vadybininkų. Tik geri turizmo srities vadybininkai gali pasirūpinti aukštos kokybės renginiais, aptarnavimu ir, savaime suprantama, pardavimais. Turizmas – ekonominė veikla, skatinanti ekonomikos augimą, todėl būtina išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje turizmo rinkoje.Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programą, kurioje nustatyti valstybės turizmo plėtros tikslai, uždaviniai, prioritetai. Trakai - viena iš palankiausių teritorijų, turinti daug turistinių išteklių, siekianti gauti kurortinio miesto statusą, tad kuo toliau, tuo daugiau reikės kvalifikuotų turizmo vadybos specialistų.

Ar tikrai turizmo sektoriui trūksta kvalifikuotų vadybininkų? – paklausėme Trakų turizmo ir poilsio paslaugų plėtros asociacijos prezidentą Robertą Volosevičių.

Praktiškai jų neturime. Juk ir aukštosios mokyklos nesenai pradėjo rengti ne apskritai vadybininkus, o turizmo srities vadybininkus. Paklausite, kuo jie išskirtiniai? Šios srities vadybininkams reikia itin daug gebėjimų: užsienio kalbų mokėjimo, puikaus komunikavimo, IT valdymo, reklamos, finansų, marketingo išmanymo.... Ir svarbiausia – darbas turizmo srities įmonėse suaktyvėja tada, kai kiti ilsisi, tai yra savaitgaliais, atostogų metu. Tai nelengva derinti su šeimos poreikiais. Beje, atlyginimai irgi nėra aukščiausi. O turizmo paslaugas teikiančių objektų rajone vis daugėja.

Kaip sprendžia šią problemą kolegos latviai, mes, VšĮ Trakų švietimo centro darbuotojai, kartu su Trakų suaugusiųjų mokykla ir Lentvario M. Šimelionio gimnazija, sužinojome dalyvaudami tarptautiniame projekte, kur, manau, įgausime naujų patirčių.

Manau, kad mūsų kaimynai latviai šią problemą sprendžia kvalifikuotai. Nordplus projekto ,,Parama Baltijos valstybių bendrojo lavinimo mokyklų jaunimo integravimui į prioritetinius darbo rinkos sektorius‘‘ NPJR-2013/10457 dėka ( kuriame kartu su estais esame partneriai) yra rengiami specialybių aprašai, kuriuose numatoma 10-11 klasėse pravesti po 16 teorinių užsiėmimų ir po 8 praktinius užsiėmimus. Su reikalingomis specialybėmis moksleiviai supažindinami ne tik karjeros specialistų, mokytojų dalykininkų, bet ir sudaromos sąlygos jiems apsilankyti konkrečiose įmonėse, susipažinti su dirbančiais šios srities specialistais, pasikalbėti.

Taigi, dalyvaudami šiame tarptautiniame projekte, parengsime regionui reikalingos turizmo vadybos ir paveldo bakalauro studijų programos pristatymą regiono moksleiviams.